1970 m. pristatytas „Range Rover“ sujungė visureigio važiuoklę ir V8 variklį su didesniu patogumu keliaujant asfaltu. Po devynerių metų naudotas šio modelio automobilis tapo pirmojo Paryžiaus–Dakaro ralio automobilių įskaitos nugalėtoju. Alaino Génestier ekipažas jį paruošė ilgai kelionei per Afriką, tačiau automobilio pagrindas liko serijinis. [1] [4]
Visureigis, skirtas ir keliui
„Rover“ inžinieriai kūrė automobilį, kuris tiktų kasdienėms kelionėms ir išsaugotų pravažumą bekelėje. Būsimo modelio prototipo, vadinto „100-inch Station Wagon“, kūrimas pradėtas 1967 m. Pavadinimas nurodė apie 100 colių, arba 2,54 metro, ratų bazę – atstumą tarp priekinės ir galinės ašių. Bandymų automobiliai 1969 m. buvo pažymėti „Velar“ vardu, kad būtų paslėpta jų tapatybė. [2]
Serijinis „Range Rover“ pristatytas 1970 m. birželio 17 d. Iš pradžių jis turėjo dvejas šonines duris ir iš dviejų dalių sudarytą galinį dangtį. Prie modelio kūrimo prisidėjo inžinieriai Charlesas Spenceris Kingas ir Gordonas Bashfordas bei dizaineris Davidas Bache’as. Vėliau pirmoji karta imta vadinti „Classic“, kad būtų atskirta nuo 1994 m. pasirodžiusio įpėdinio. [1] [2]
Rėmas ir kėbulas
Automobilio pagrindas buvo atskiras plieninis kopėčių tipo rėmas. Prie jo tvirtintas kėbulas, kurio išorinėms plokštėms plačiai naudotas aliuminis. Toks sprendimas skyrėsi nuo vientiso laikančiojo kėbulo, būdingo daugeliui lengvųjų automobilių.
Bekelėje svarbi ne vien ratų pavara. Nuo ratų bazės, prošvaisos ir kėbulo iškyšų priklauso, ar automobilis galės užvažiuoti ant šlaito, pervažiuoti keterą ir nuo jos nusileisti neužkliudęs žemės. Po automobiliu esantys tiltų korpusai taip pat riboja pravažumą giliose provėžose – tai 1979 m. patyrė „Range Rover“ Nr. 162 ekipažas Nigeryje. [4]
Lengvojo lydinio V8
Pirmasis „Range Rover“ gavo 3 528 cm³ darbinio tūrio benzininį V8. Vandeniu aušinamo variklio blokas ir cilindrų galvutės buvo pagaminti iš aliuminio lydinio. Šio variklio istorija prasidėjo JAV: „Rover“ įsigijo „Buick“ aliumininio V8 konstrukciją ir ją pritaikė savo automobiliams. [1] [3]
Didelio darbinio tūrio variklis tiko sunkiam visureigiui: sukimo momento pakako judėti ne visuomet naudojant aukštus sūkius. Bekelėje trauką dar padidindavo žeminantis paskirstymo dėžės perdavimas. Ilgoje kelionėje reikėjo pasirūpinti ir degalų atsargomis – Dakaro automobilis turėjo papildomą baką. [4]
Nuolatinė keturių ratų pavara
Ankstyvuosiuose „Range Rover“ naudota keturių laipsnių mechaninė LT95 pavarų dėžė su paskirstymo dėže. Pastaroji turėjo įprastą ir žeminantį perdavimo diapazonus. Pasirinkus žeminantį diapazoną, automobilis galėjo lėčiau judėti sudėtingu paviršiumi, o ratams perduodamas sukimo momentas padidėdavo. [5]
Abu tiltai buvo varomi nuolat. Centrinis diferencialas leido priekiniam ir galiniam kardaniniams velenams suktis skirtingu greičiu, pavyzdžiui, važiuojant posūkiu. Bekelėje jį buvo galima užblokuoti: tada abu velenai sukdavosi vienodu greičiu, todėl vienam tiltui praradus sukibimą trauka galėjo būti perduodama per kitą.
Tačiau centrinio diferencialo blokavimas neužblokuoja diferencialų pačiuose tiltuose. Be to, jei automobilis atsiremia tiltais į gruntą ir ratai praranda pakankamą apkrovą, vien pavaros sistemos gali nepakakti jam išjudinti.
Standieji tiltai ir sraigtinės spyruoklės
Pirmosios kartos „Range Rover“ turėjo standžiuosius priekinį ir galinį tiltus, tačiau jo pakaboje naudotos sraigtinės spyruoklės. Jos laikė automobilio svorį, o amortizatoriai slopino pakabos svyravimus. Ši konstrukcija padėjo suderinti važiavimo komfortą su ratų judėjimu nelygioje vietovėje.
Standusis tiltas turi ir savo ypatumą: priešingų ratų judėjimas yra susijęs, o diferencialo korpusas lieka palyginti žemai virš žemės. Minkštame grunte ar giliose provėžose jis gali atsiremti į paviršių ir sutrukdyti automobiliui važiuoti toliau.
Visuose keturiuose ratuose sumontuoti diskiniai stabdžiai. Vėliau modelis gavo ir elektroninių pagalbininkų: ABS gamintojas įdiegė 1989 m., o elektroninę traukos kontrolę bei pneumatinę pakabą – 1992 m. [2]
Modelio raida
„Range Rover“ pradėjo gyvenimą kaip dvejų durų automobilis. 1981 m. pasirodė gamyklinė keturių durų versija, o 1982 m. pirkėjams pasiūlyta automatinė pavarų dėžė. Po metų atsirado penkių laipsnių mechaninė transmisija. Iki 1982 m. buvo pagaminta 100 tūkst. „Range Rover“ automobilių. [2]
Variklių pasirinkimas taip pat keitėsi. 1986 m. pasiūlytas pirmasis dyzelinis „Range Rover“ su 2,4 litro VM turbodyzeliu. Pirmoji karta liko gamyboje ir pasirodžius naujajam modeliui 1994 m.; jos gamyba baigta 1996 m. Gamintojo duomenimis, iš viso pagaminta 317 615 pirmosios kartos automobilių. [1] [2]
Naudotas visureigis pirmojo Dakaro starte
Prieš Dakarą „Range Rover“ jau buvo išbandytas ilgose kelionėse ir varžybose. 1977 m. modifikuotas šio modelio automobilis laimėjo 4×4 klasę Londono–Sidnėjaus maratone. Po dvejų metų kitą „Range Rover“ į pirmąjį Paryžiaus–Dakaro ralį atsivežė Alainas Génestier, Josephas Terbiaut ir Jeanas Lemordant. [2] [4]
Génestier pasirinko naudotą automobilį, kurį lenktynėms paruošė mechanikas Lemordant. Ekipažui įrengtos trys sėdynės, sumontuotas papildomas degalų bakas ir priekinė gervė, padvigubinti vairo slopintuvai. V8 galios, pasak ekipažo istoriją aprašiusio „Dakar d’Antan“, nedidinta. [4]
Automobilis, pažymėtas 162 numeriu, 1979 m. finišavo ketvirtas bendrojoje įskaitoje ir pirmas tarp automobilių. Kelionė parodė ir serijinio visureigio galimybes, ir jo ribas: Nigeryje įstrigus ant tiltų ekipažui teko išsikasti kelią. Vis dėlto „Range Rover“ pasiekė Dakarą ir užėmė vietą pirmojo ralio istorijoje. [4] [6]
Susiję straipsniai
- 1978–1979 m. pirmasis Dakaras: maršrutas, dalyviai ir rezultatai
- „Range Rover“ Nr. 162: pirmojo Dakaro automobilių įskaitos nugalėtojas
Šaltiniai
- „Land Rover“, „Range Rover Celebrates Its 40th Birthday“, 2010 m.
- JLR, „Range Rover Heritage: Notes to Editors“, 2021 m. – modelio raidos chronologija.
- 1970 m. „Range Rover“ pristatymo apžvalga – ankstyvojo modelio konstrukcija.
- „Dakar d’Antan“, „Range Rover n°162“, 2009 m. – ekipažo automobilis ir ralio eiga.
- „Land Rover FAQ“, „Range Rover Gearboxes“ – ankstyvųjų transmisijų aprašymas.
- Dakaro organizatoriaus istorinis archyvas – 1979 m. rezultatai.