1978–1979 m. pirmos Dakaro laidos komandos istorija. Straipsnis remiasi Marcelio Schaecht 2016 m. paskelbtais išsamiais asmeniniais prisiminimais ir dalyvių registru. Tai dalyvio liudijimas, o ne originalus techninės apžiūros aktas: konkrečius prisiminimus atskiriame nuo oficialių rezultatų bei mūsų inžinerinių paaiškinimų.
Pirmųjų metų Dakaras: šeima kaip techninio aptarnavimo komanda
1979 m. Dakaro dalyvių sąraše yra du iš pirmo žvilgsnio nesusiję įrašai: „Honda 250 XLS“ motociklas Nr. 52 ir „Toyota BJ“ visureigis Nr. 157. Tačiau juos siejo viena šeima. Motociklą vairavo Alainas Schaecht, o „Toyota“ dalyvavo jo tėvas Marcelis Schaecht ir sesuo Dominique Fondrillon. Jų tikslas buvo ne vien įveikti tą patį maršrutą: „Toyota“ kartu vežė atsargines motociklo dalis, degalus, maistą bei įrankius, todėl buvo reali palaikymo sistema.
Pagal istorinių rezultatų katalogą Alainas finišavo šeštas bendroje įskaitoje, o „Toyota“ ekipažas – 55-as. Pirmieji metai buvo ne tik lenktynės tarp automobilių markių, bet ir mažų, kartais giminystės ryšiais paremtų komandų ištvermės bandymas. Marcelio pirmojo asmens atsiminimai suteikia retą galimybę pamatyti jų kasdienę techninę logistiką.
Du ekipažai, viena techninė istorija
| Laukas | Motociklo dalyvis | Automobilio ekipažas |
|---|---|---|
| Starto numeris | 52 | 157 |
| Dalyviai | Alain Schaecht | Dominique Fondrillon / Marcel Schaecht |
| Transportas | „Honda 250 XLS“ | „Toyota BJ“ (konkreti kėbulo ir važiuoklės versija dar tikrintina) |
| Pirmojo Dakaro bendroji įskaita | 6 vieta | 55 vieta |
| Vaidmuo | Sportinis motociklininkas | Varžybų dalyviai ir motociklininko techninė pagalba |
| Techninės atsargos | Motocikle tik būtiniausi daiktai | Atsarginis variklis, ratai, grandinė, vairai, įrankiai, degalai ir buitinė įranga |
Šiame ankstyvajame Dakare, skirtingai nuo šiuolaikinės griežčiau skirstomos techninio aptarnavimo sistemos, pagalbos automobilis pats taip pat figūravo bendroje įskaitoje. „Dalyvauti“ ir „padėti kitam“ nebuvo priešingos kategorijos, todėl aiškinant rezultatą reikia žinoti ne tik markę, bet ir tikrą ekipažo funkciją.
„Toyota BJ“ paruošimas: kas iš tiesų buvo pakeista?
Marcelis rašė, kad „Toyota“ ruošė „Team Fougerouse“. Jis išvardijo variklio apsaugą ir papildomą stiprinimą, saugos lankus, sportinio tipo sėdynes su keturių taškų diržais, papildomą degalų baką, sustiprintas lakštines spyruokles bei amortizatorius. Taip pat buvo panaudotos smėlio kopėčios, įrengtas nuotolio matavimo prietaisas („tripmaster“). Tai vieno konkretaus pirmojo Dakaro automobilio paruošimo liudijimas, jo negalima apibendrinti kaip visų 1979 m. „Toyota BJ“ specifikacijos.
„Toyota“ turėjo atsarginius ratus prie šonų, degalų kanistrus, vandens ir alyvos atsargas, maistą maždaug trims savaitėms. Apkrova buvo didelė – kartu vežtas ir atsarginis Alaino motociklo variklis. Tokios atsargos didina autonomiškumą, tačiau didesnė masė keičia transporto priemonės stabdymo kelią, pakabos suspaudimą ir smūgių metu veikiančias jėgas. Todėl „daugiau atsarginių dalių“ savaime nėra vien privalumas.
Medžiagoje minimas trumpesnės bazės „Toyota“, tačiau neįrašysime kaip įrodyto BJ40, BJ42 ar kito konkretaus kėbulo kodo, kol neturėsime originalios mašinos registracijos / techninės nuotraukos su įskaitomu modeliu. Taip pat nepriskirsime jam serijinės konkretaus „Land Cruiser“ versijos variklio galios ar masės.
Lakštinė pakaba: teorija ir realūs gedimai
„Toyota“ naudotos lakštinės spyruoklės skiriasi nuo sraigtinių „Range Rover“ spyruoklių. Lakštinė spyruoklė sudaryta iš lenktų, tarpusavyje dirbančių plieno lakštų: lenkiantis visam paketui jie sugeria dalį energijos, bet tarp lakštų esanti trintis gali riboti mažų judesių jautrumą. Tokia sistema patogi esant didelėms apkrovoms ir įprasta daugybei klasikinių darbinių visureigių. Tačiau didelis papildomų degalų, atsargų ir įrankių svoris didina apkrovą tiek spyruoklėms, tiek jų tvirtinimui.
Marcelio pasakojime automobilis smarkiai trenkėsi į kelio išgraužą, buvo pažeisti amortizatoriai ir lūžo lakštinės spyruoklės. Vėliau ekipažas dalis keitė Niamėjaus dirbtuvėse. Tai **dokumentuotas liudijimas apie gedimo įvykį**, bet ne laboratorinė priežasties ekspertizė: iš jo negalime nustatyti tikslios spyruoklių plieno klasės, nuovargio ciklų ar amortizatorių šiluminio išsekimo. Galimos mechaninės priežastys apima smūginį apkrovos padidėjimą ir pilno pakabos suspaudimo ribos pasiekimą, bet tai inžineriniai paaiškinimai, ne archyvo patvirtinta galutinė diagnozė.
Kardaninio veleno gedimas: ką reiškia važiuoti tik vienu tiltu?
Netoli Laghuato Marcelio „Toyota“ lūžo galinis kardaninis velenas. Jo liudijimu, automobilis galėjo riedėti naudodamas priekinį tiltą, kol „Fougerouse“ mechanikas Michelis Baujeanas pateikė atsarginį veleną. Tai vienas konkrečiausių ankstyvojo Dakaro pavyzdžių, kaip atsarginių dalių prieinamumas galėjo nulemti, ar ekipažas apskritai tęs kelionę.
Mechaniniu požiūriu kardaninis velenas perduoda sukimo momentą iš paskirstymo dėžės į tiltą. Jei jis lūžta, atitinkamas tiltas nebegali būti varomas įprastu būdu. Ar automobilis gali toliau judėti kitais ratais, priklauso nuo paskirstymo dėžės ir diferencialų architektūros. Todėl iš liudijimo suprantame konkretaus automobilio galimybę važiuoti priekinio tilto pavara, tačiau be važiuoklės kodo nenustatome kiekvieno jungiklio, blokavimo arba veleno sujungimo detalių.
Motociklo atsargos: variklis, ratai ir įrankiai
„Toyota“ gabeno atsarginį „Honda“ variklį, keturis galinius motociklo ratus, du vairus, grandinę ir įrankių dėžę. Kodėl keli ratai galėjo būti naudingi? Sugadintas ratlankis, nulūžęs stipinas, pradurtas padangos karkasas ar išdaužyta stebulė smarkiai apsunkintų remontą dykumoje. Pilno rato pakeitimas kartais greitesnis negu vien padangos ar ratlankio perrinkimas, bet vežant atsargas automobiliu tenka sumokėti masės ir vietos kainą.
Tuo metu motociklininkas turėjo vieną 250 cm³ keturtaktį variklį, kurio fizinė galia gerokai mažesnė už to laiko V8 automobilį. Tačiau greičio ruožo rezultatas priklausė ne tik nuo galios, bet ir nuo svorio, sukibimo bei to, kiek laiko buvo prarasta ieškant maršruto ar atliekant remontus.
Kelio knyga, kompasas ir „tripmaster“
Marcelis praneša, kad „Toyota“ montuotas nuvažiuoto atstumo matavimo prietaisas veikė netiksliai. Jis taip pat prisimena sudėtingą trasos aprašymą, klaidinančias kelio atšakas ir navigaciją kompasu. Šios priemonės nėra šiuolaikiniai GPS imtuvai – jos matuoja arba leidžia orientuotis kitais principais.
Atstumo matavimo įtaisas skaičiuoja ratų arba pavaros velenų apsisukimus ir, pasitelkęs kalibravimo koeficientą, paverčia juos numanomu nuvažiuotu atstumu. Pakitus tikrajam ratų efektyviajam riedėjimo spinduliui ar prasisukant minkštame smėlyje, matavimas gali skirtis nuo realios pažangos maršrutu. Tai mechanikos išvada, kurią iliustruoja, bet ne kiekybiškai patvirtina Marcelio atsiminimas.
Alain Schaecht ir 1979 m. rezultatas
Alain Schaecht su „Honda XL250S“ Nr. 52 finišavo šeštas bendroje įskaitoje. Marcelis pasakoja, kad jo motociklui padėjo „Honda France“, o šeimos logistinė pagalba veikė atskirai. Šį sportininko statusą teisingiau vadinti **privačiu dalyvavimu su gamintojo / atstovo pagalba**, o ne automatiškai įvardyti oficialia gamykline motociklų komanda.
Prieš vieną paskutinių ruožų motociklui buvo pažeistas priekinis ratas, dėl remonto prarasta apie septynias valandas. Marcelis mano, kad be šio įvykio Alainas būtų užėmęs aukštesnę vietą; tai jo asmeninis vertinimas, o ne apskaičiuotas oficialus alternatyvus rezultatas. Atskira Alaino biografija turėtų pateikti 1979, 1981 ir 1982 m. startų dokumentus – būsimų metų pilna istorija dėl to nepradedama anksčiau laiko.
Tėvo ir dukters „Toyota“ vaidmuo bendroje įskaitoje
Dominique Fondrillon ir Marcelis Schaecht taip pat buvo registruoti kaip „Toyota“ ekipažas, o ne vien techninio aptarnavimo darbuotojai. 55-a bendros įskaitos vieta rodo, kad jų automobilis pasiekė finišą, nors liudijime minimi lūžę pakabos elementai, kardaninis velenas, sudėtingas remontas ir virtimas per stogą. Aprašymas taip pat leidžia matyti svarbią žmonių istorijos dalį: Dominique buvo ir pati Dakaro dalyvė, ir motociklininko Alaino sesuo. Abu vaidmenys turi būti įrašyti jos asmeninėje kortelėje.
Techninių įvykių suvestinė
| Įvykis | Marcelio prisiminimai | Ką galime pagrįstai paaiškinti |
|---|---|---|
| Kardaninis velenas | Prie Laghuato lūžo galinė pavara, pakeistas velenas | Pavaros perdavimas tiltui; atsarginių dalių reikšmė |
| Pakaba | Smūgis į griovį, pažeisti amortizatoriai ir lakštai | Smūginės apkrovos ir masės įtaka; nepatvirtinta metallurginė priežastis |
| Apvirtimas | Sukibimo praradimas minkštame smėlyje, apgadintas stogas ir stiklas | Saugos karkaso ir įrangos tvirtinimo svarba |
| Nuotolio skaičiavimas | Netikslus „tripmaster“, nukrypimai maršrute | Kalibravimo, ratų slydimo ir kelio įskaitos problemos |
| „Honda“ priekinis ratas | Alaino remontas ir ilgas uždelsimas | Ratų atsargų, stipinų ir remonto įrankių svarba |
Šaltinių patikimumas ir istorinės klaidos
Pagrindinis šio pasakojimo šaltinis – 2016 m. paskelbti pirmojo dalyvio Marcelio Schaecht atsiminimai. Jų vertė didelė: tai ne trečio asmens reklaminis tekstas, bet realiai dalyvavusio žmogaus mechanikos ir logistikos prisiminimai. Vis dėlto jie užrašyti praėjus beveik keturiems dešimtmečiams. Pavyzdžiui, vienoje vietoje 1979 m. sausio įvykis atsiminimuose pažymėtas „1978“ – aiški datavimo klaida, kurios neperkelsime į oficialią chronologiją.
Atsiminimuose taip pat vartojamas apytikris 170 dalyvių skaičius, o ASO retrospektyvoje nurodomos 182 startavusios transporto priemonės. Iki pilno originalaus dalyvių registro patikros nebandysime šių skaičių padaryti tariamai vienodų. 1979 m. techninės klasės, komandos ir pagalbos apibrėžimai taip pat turi būti tikrinami pagal to meto taisykles, ne pagal modernų Dakarą.
Susieti įrašai
- 1978–1979 m. Dakaro metų istorija ir rezultatai.
- 1979 m. „Honda XL250S“ – serijinė technika ir kitų dalyvių rezultatai.
- Alain Schaecht – motociklininko biografija (rengiama).
- Dominique Fondrillon ir Marcel Schaecht – atskiros asmenų biografijos (bus kuriamos, kai bus pakankamai medžiagos).
- „Toyota BJ“ – serijinių modelių ir šio Nr. 157 egzemplioriaus technikos analizė (reikalingi važiuoklės dokumentai).
Šaltiniai
- Marcel Schaecht, 2016 m. publikuoti atsiminimai „Mémoires d’un Paris-Alger-Dakar 1978–1979“. Vertė: tiesioginis dalyvio liudijimas apie techninį paruošimą, dalis ir gedimus; tikslūs rezultatai sutikrinti atskirai.
- Dakardantan, 2016, šeimos kontakto ir prisiminimų kilmės aprašymas (redaktorius nurodo, kad prisiminimai gauti iš šeimos).
- Dakardantan, 1979 m. bendros įskaitos registras – Nr. 52 šešta vieta ir Nr. 157 55-a; specializuotas antrinis duomenų šaltinis.
- Honda Motor, originalus 1978 m. serijinio „XL250S“ techninis pristatymas – bazinės konstrukcijos, bet ne konkretaus Alaino motociklo techninis pasas.
Reikalinga tolesnė pirminė medžiaga: „Toyota“ Nr. 157 važiuoklės kodas, konkreti variklio ir paskirstymo dėžės specifikacija, 1979 m. registracijos dokumentas, originalus šeimos kelio žurnalas, visų trijų žmonių biografijų dokumentuoti kiti rezultatai, teisės naudoti šeimos archyvines nuotraukas.